Ir buvo mums lemta kariauti,
Nuo priešų apginti namus.
Kiek žuvo, iš karo nebesugrįžo
Brolių, vyrų, tėvų ir sūnų.
Ir tebūna prakeikti tie niekšiški žvilgsniai,
Tie godūs žvilgsniai akių.
Mes likom ir liksim gyventi
Ant savo protėvių žemės šaknų
Mes dar turim jėgos.
Dar galim pakelti ginklus.
Dar galim eiti į priekį.
Ir nesvarbu kas bus.
Ir tebūnie liksim vienas prieš kelis šimtus.
Ir tebūnie aš žūsiu bet būsiu laisvas-laisvas ir teisus!!
IŠTIESIU RANKĄ, GALVĄ NULEIDŽIU
PRIEŠ TAVE, TĖVYNE, BRANGI.
AŠ PAIMU Į SAUJĄ ŽEMĘ ŠVENČIAUSIĄ,
IR KRAUJAS SUSTINGSTA MANY.
AŠ ŽIŪRIU Į SAULĘ, ŽIŪRIU Į DANGŲ,
Į EŽERUS, UPES, Į MEDŽIUS.
ČIA KALNUOS IR KALNELIUOS
ILSISI TYLIAI MIRĘ KARIAI
TAIP TYLIAI, TYLIAI, TYLIAI
MIEGA MIRĘ KARIAI 4X
Čia mūsų ir miestai, ir kaimai,
Mūsų girios miškai,
Čia mes gimėm, lietuviai užaugom,
Ir niekas nieko nebepakeis.
Čia, kur tūkstančiai kūnų,
Ilsis žemės globoj,
Čia lietuviai kariavo ir žuvo,
Nuleiskimo galvą pabūkim tyloj.
Nuo priešų apginti namus.
Kiek žuvo, iš karo nebesugrįžo
Brolių, vyrų, tėvų ir sūnų.
Ir tebūna prakeikti tie niekšiški žvilgsniai,
Tie godūs žvilgsniai akių.
Mes likom ir liksim gyventi
Ant savo protėvių žemės šaknų
Mes dar turim jėgos.
Dar galim pakelti ginklus.
Dar galim eiti į priekį.
Ir nesvarbu kas bus.
Ir tebūnie liksim vienas prieš kelis šimtus.
Ir tebūnie aš žūsiu bet būsiu laisvas-laisvas ir teisus!!
IŠTIESIU RANKĄ, GALVĄ NULEIDŽIU
PRIEŠ TAVE, TĖVYNE, BRANGI.
AŠ PAIMU Į SAUJĄ ŽEMĘ ŠVENČIAUSIĄ,
IR KRAUJAS SUSTINGSTA MANY.
AŠ ŽIŪRIU Į SAULĘ, ŽIŪRIU Į DANGŲ,
Į EŽERUS, UPES, Į MEDŽIUS.
ČIA KALNUOS IR KALNELIUOS
ILSISI TYLIAI MIRĘ KARIAI
TAIP TYLIAI, TYLIAI, TYLIAI
MIEGA MIRĘ KARIAI 4X
Čia mūsų ir miestai, ir kaimai,
Mūsų girios miškai,
Čia mes gimėm, lietuviai užaugom,
Ir niekas nieko nebepakeis.
Čia, kur tūkstančiai kūnų,
Ilsis žemės globoj,
Čia lietuviai kariavo ir žuvo,
Nuleiskimo galvą pabūkim tyloj.