Virš pabudusio mėlyno šilo,
saulės peršauta ir kruvina
pabaidyta į orą pakilo
tarsi gulbė balta diena
Kvepia baltos alyvos po langu
pilnas oras skambių vyturių
aš į tavo akis kaip į dangų,
kaip į mėlyną dangų žiūriu
Aš žiūriu į tave kaip į sodą,
į pavasario sodą žieduos,
tu vienintelė mano paguoda
po sunkios vakarykštės žaizdos
Nežiūrėk į mane tu alyvų
šito mėlyno sniego akim,
šio pavasario nors vėlyvo,
atgimimą jaučiu su tavim
saulės peršauta ir kruvina
pabaidyta į orą pakilo
tarsi gulbė balta diena
Kvepia baltos alyvos po langu
pilnas oras skambių vyturių
aš į tavo akis kaip į dangų,
kaip į mėlyną dangų žiūriu
Aš žiūriu į tave kaip į sodą,
į pavasario sodą žieduos,
tu vienintelė mano paguoda
po sunkios vakarykštės žaizdos
Nežiūrėk į mane tu alyvų
šito mėlyno sniego akim,
šio pavasario nors vėlyvo,
atgimimą jaučiu su tavim