Iš atminties Lyrics

Atjodamas priešas, žemę girdė krauju,
Gegutėm pavirtusios sesulės raudojo...
Paniekinę tautos gyvus dievus,
Suniokoję kraštą niekingai kvatojo!
Vėjas Šiaurys rudeniniais laukais lakstė,
Gaudė Perkūno ragas naktim,
Velinas kėlė užsnūdusiuos toliuos,
Liūliavo didžiūnus raistai juodi...

Paimk ir kirski galveles,
Juodoj nakty, vilku užkauki,
Ir dangų žemę, ir marias,
Iš širdies sklindančia giesme apgaubki!
Pajutę pūstynę žirgai piestu stojos,
Akim pablūdusių laxtė šarvuočiai,
Ne jiem šią žemę laistyt krauju,
Ne dėl jų sesulėm gegutėm raudoti...

Neliko nei ženklo įsibrovėlio baisių pėdų,
Nesigirdi balsų iš anapiolio tolių,
Nakty tik palikęs šiltą savo guolį,
Aš visdar kaukiu vilku!!!!!!!!