A-jė. Visur ir viskas kaltina mane ir akstiną
nerangų mano kerštą
o kas yra žmogus jei jam pasauly didžiausias gėris - valgymas
valgymas ir miegas. Galvijas ne daugiau
nei jau tasai
kuris davė tokią lakią mintį ir priekin žvelgiančią ir atgalios
įdiegia tam šį dieviškąjį protą
kad jis trūnytų dykas
dykas mumyse. Tu kaltas
nes tu matei kaip krenta vaikas
nes tuo metu prabėgo laikas - tu nieko nesakei
tu nieko nedarei. Aš baltas
nes išsigandus taip nutinka
nors man visai nebepatinka - aš vis dar išklausau
ir netgi sutikau
juk nebebus blogiau. Mums liūdna
nes kas mus linksmino jau mirė
o atkartot kiti nemoka
be to jie neverti
jie ne tokie greiti. Mums skauda
bet nieko keisti nebeketinam tik savo širdyje brandinam ką perduosim kietiem
dar šito nevertiem. [pried.] Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
išsprogdintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. O aš vis vietoj trypčioju
kartodamas „tai reikia padaryti" nors nestokoju nei jėgų nei progų tinkamų
štai kad ir šie ginkluoti šaunūs vyrai jauno ir bebaimio princo vedami į kapą
kai į patalą žingsniuoja kur nėra vietos net išsirikiuot
kur vietos net palaidot nukautiesiems
bet mano mintys prakalbės krauju jei ne menkybė vardas jų. Išsikepę skaistų veidą
nusipiešę dailią šypseną mes vis dažniau paspaudžiam „copy - paste". Išsikepę skaistų veidą
nusipiešę dailią šypseną mes vis dažniau pamirštame „delete". Vakar šokau
o šiandien moku
tik gal šiek tiek per daug... Tiktai nenumatau - nuo kur
į kur
pro kur. [pried.] Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
išsprogdintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. Arba vok
arba galvok
arba vok
arba galvok. Savo ateitį kurk savo rankom
savo rankom kurk savo ateitį. x2 Susispauskim kuo arčiau viens kito. Tik nelipkim moterim ant kojų. Neiššaukim pykčio neprašyto. Žvelkim plazdančiais plaukais mes į rytojų. x2 Je. Šįkart viskas arba nieko
durys užrakintos. Bet mano mintys
visur ir viskas. Tai gal ponios ir ponai. Šįkart viskas arba nieko...
nerangų mano kerštą
o kas yra žmogus jei jam pasauly didžiausias gėris - valgymas
valgymas ir miegas. Galvijas ne daugiau
nei jau tasai
kuris davė tokią lakią mintį ir priekin žvelgiančią ir atgalios
įdiegia tam šį dieviškąjį protą
kad jis trūnytų dykas
dykas mumyse. Tu kaltas
nes tu matei kaip krenta vaikas
nes tuo metu prabėgo laikas - tu nieko nesakei
tu nieko nedarei. Aš baltas
nes išsigandus taip nutinka
nors man visai nebepatinka - aš vis dar išklausau
ir netgi sutikau
juk nebebus blogiau. Mums liūdna
nes kas mus linksmino jau mirė
o atkartot kiti nemoka
be to jie neverti
jie ne tokie greiti. Mums skauda
bet nieko keisti nebeketinam tik savo širdyje brandinam ką perduosim kietiem
dar šito nevertiem. [pried.] Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
išsprogdintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. O aš vis vietoj trypčioju
kartodamas „tai reikia padaryti" nors nestokoju nei jėgų nei progų tinkamų
štai kad ir šie ginkluoti šaunūs vyrai jauno ir bebaimio princo vedami į kapą
kai į patalą žingsniuoja kur nėra vietos net išsirikiuot
kur vietos net palaidot nukautiesiems
bet mano mintys prakalbės krauju jei ne menkybė vardas jų. Išsikepę skaistų veidą
nusipiešę dailią šypseną mes vis dažniau paspaudžiam „copy - paste". Išsikepę skaistų veidą
nusipiešę dailią šypseną mes vis dažniau pamirštame „delete". Vakar šokau
o šiandien moku
tik gal šiek tiek per daug... Tiktai nenumatau - nuo kur
į kur
pro kur. [pried.] Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
išsprogdintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. Tai gal ponios ir ponai šįkart viskas arba nieko - durys užrakintos
aš kaip Rokis užsidėjęs pirštinę vilnonę išeinu kovoti su pasaulio negerove. Arba vok
arba galvok
arba vok
arba galvok. Savo ateitį kurk savo rankom
savo rankom kurk savo ateitį. x2 Susispauskim kuo arčiau viens kito. Tik nelipkim moterim ant kojų. Neiššaukim pykčio neprašyto. Žvelkim plazdančiais plaukais mes į rytojų. x2 Je. Šįkart viskas arba nieko
durys užrakintos. Bet mano mintys
visur ir viskas. Tai gal ponios ir ponai. Šįkart viskas arba nieko...