[Pirmas kupletas: Dragunas]
Matau šis miestas skęsta dar rūke
Bet po ilgos nakties artėja ilgai laukta diena
Kas sakė, kad šaltis trunka amžinai
Kas sakė, kad šildo tik laužai
Gera širdis ir dar geresnis noras
Paišo nuotaiką gražiom spalvom nepaisant oro
Kas sakė norint turėt reikia mokėt
Kas sakė vertybės negali jau padėt
Žinok laikas sukasi ratu
Ir tu esi dalis visų žmonių
Kurie pakilę kris ir gims iš naujo
Tu tarnavai kažkam dabar kažkas ir tau tarnauja
Juoda spalva pakeičia šviesią
Kaip rytas šiltas keičia naktį vėsią
Ne lašas, o daugiau kantrybės ir vilties
Pakeisti šį pasaulį tau tikiu padės
[Priedainis: Eleonora]
Tavo akyse spindinti tiesa, pasauli
Aš tavim tikiu, dangumi lekiu, pasauli
Mano meilė, mano norai, mano mintys
Tik apie tave
[Antras kupeltas: Dragunas]
Užlipęs ant betono dar budamas vaiku
Aš šildausi ant jo kartais ir šąlu
Kas sakė, kad negyvensi svajone
Kas sakė kad netikėti I save
Likimas davė progą gyvent,
Išmokt mylėt, nekęst, atleist ir gėrio pasisemt
Kas sakė žinau, kad nieko nežinau
Juk būdamas arti tavęs jaučiu ko niekad nejutau
Tik klausimas iš klausimų visų
Kuris kamuoja nuo senų laikų
Nebutinai gvildent ir spręst
Nes be sprendimo, žinai užtenka atleidimo
Atleisi sau, atleist išmoksi ir kitiems
Nusišypsok, busi pavyzdys visiems
Ir taip tamsos daugiau negu šviesos
Aš duodu tau vilties suteik ir tu man josExplain
Matau šis miestas skęsta dar rūke
Bet po ilgos nakties artėja ilgai laukta diena
Kas sakė, kad šaltis trunka amžinai
Kas sakė, kad šildo tik laužai
Gera širdis ir dar geresnis noras
Paišo nuotaiką gražiom spalvom nepaisant oro
Kas sakė norint turėt reikia mokėt
Kas sakė vertybės negali jau padėt
Žinok laikas sukasi ratu
Ir tu esi dalis visų žmonių
Kurie pakilę kris ir gims iš naujo
Tu tarnavai kažkam dabar kažkas ir tau tarnauja
Juoda spalva pakeičia šviesią
Kaip rytas šiltas keičia naktį vėsią
Ne lašas, o daugiau kantrybės ir vilties
Pakeisti šį pasaulį tau tikiu padės
[Priedainis: Eleonora]
Tavo akyse spindinti tiesa, pasauli
Aš tavim tikiu, dangumi lekiu, pasauli
Mano meilė, mano norai, mano mintys
Tik apie tave
[Antras kupeltas: Dragunas]
Užlipęs ant betono dar budamas vaiku
Aš šildausi ant jo kartais ir šąlu
Kas sakė, kad negyvensi svajone
Kas sakė kad netikėti I save
Likimas davė progą gyvent,
Išmokt mylėt, nekęst, atleist ir gėrio pasisemt
Kas sakė žinau, kad nieko nežinau
Juk būdamas arti tavęs jaučiu ko niekad nejutau
Tik klausimas iš klausimų visų
Kuris kamuoja nuo senų laikų
Nebutinai gvildent ir spręst
Nes be sprendimo, žinai užtenka atleidimo
Atleisi sau, atleist išmoksi ir kitiems
Nusišypsok, busi pavyzdys visiems
Ir taip tamsos daugiau negu šviesos
Aš duodu tau vilties suteik ir tu man josExplain