Su krintančiais lapais, su vėjo verksmais,
Didingais troškimais širdis neužkais,
Tik pinsis mintis, nedrąsi ir liūdna,
Kaip alšo dangaus, įkyri dargana
Suvargino dvasią šešėlį vilties,
Padangėj skraidyti sparnai nesities,
O saulėtos dienos, kuriom taip džiaugeis,
Šviesiais atminimais tik širdį sužeis
Gyvenimo laimės panūdus širdis
Nežino, kada naujas rytas prašvis,
Kada į miglas pasinėrus tvankias,
Iš lėto, kaip žvakė be oro užges
Turiu aš savy priešingybių versmes,
Ir sielvarto mintys manęs nepames,
Dėl jų manyje ir gūdu, ir tamsu,
Jaučiu, kad esu nebe tas, kas esu
Didingais troškimais širdis neužkais,
Tik pinsis mintis, nedrąsi ir liūdna,
Kaip alšo dangaus, įkyri dargana
Suvargino dvasią šešėlį vilties,
Padangėj skraidyti sparnai nesities,
O saulėtos dienos, kuriom taip džiaugeis,
Šviesiais atminimais tik širdį sužeis
Gyvenimo laimės panūdus širdis
Nežino, kada naujas rytas prašvis,
Kada į miglas pasinėrus tvankias,
Iš lėto, kaip žvakė be oro užges
Turiu aš savy priešingybių versmes,
Ir sielvarto mintys manęs nepames,
Dėl jų manyje ir gūdu, ir tamsu,
Jaučiu, kad esu nebe tas, kas esu