Karžygiai juodvarnių sparnais
Sukėlė viesulą kraujuojančiam danguj
Dievai suėję nukalę ir sviedę
Akmens tvirtumo širdį žemėn...
Perskrosdama tuštybės paliestas erdves
Ir danguje nupiešus žaibo ženklą
Ji miega plėsančiu trenksmu palietus žemę
Pažiro širdyse galybė kibirkščių
Ta kibirkštis manoj akmens širdy
įsiplieskė liepsna sudegindama melą
Sustaugęs blogį draskančiu balsu
Gimiau ŽMOGUM Vaikų Senolių žemės
O žiežirba tuštybės apsėstoj širdy
įsiliepsnok neužgesinama liepsna
Suteik žvėries jėgų ir Dievo išminties
Kad žemę savo šventą atgaivinčiau
Sukėlė viesulą kraujuojančiam danguj
Dievai suėję nukalę ir sviedę
Akmens tvirtumo širdį žemėn...
Perskrosdama tuštybės paliestas erdves
Ir danguje nupiešus žaibo ženklą
Ji miega plėsančiu trenksmu palietus žemę
Pažiro širdyse galybė kibirkščių
Ta kibirkštis manoj akmens širdy
įsiplieskė liepsna sudegindama melą
Sustaugęs blogį draskančiu balsu
Gimiau ŽMOGUM Vaikų Senolių žemės
O žiežirba tuštybės apsėstoj širdy
įsiliepsnok neužgesinama liepsna
Suteik žvėries jėgų ir Dievo išminties
Kad žemę savo šventą atgaivinčiau