Pergalė Lyrics

Kam linksta virš kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padangės,
Šaltiniai pagirdo nelauktą,
Ištroškusį klupdo pančiai.
Pabunda malūno sparnas,
Velniai girnų akmenį tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebėjo grąsant.
Virš ažuolo slypi erdvės,
Nematantys šianakt nersis...

Beginklis perlaužia strelę,
Krankliai jau renkasi spręsti...

Ką jaučia pamatęs šviesą,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto į ugnį priešai,
Dar liko akis paskutinė...
Sugaišo viena gyvybe,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspėt iki ryto,
žvaigždes į dangų pažerti.

Sustoja girdintys tyla,
Žirgais pasiverčia bangos...
Tik pergalę deda į vidų,
Tos pačios nudegintos rankos...

Melas žadina skausmą,
Skausmas žadina drasą,
Tik drasūs laimi kovą,
Tik pergalė drasko melą!

Melas žadina skausmą,
Skausmas žadina drasą,
Tik drasūs laimi kovą,
Tik pergalė drasko melą!

Suprato priekalas kūjį,
Užkaitino ašmenis žaizdras,
Aidais skaudejo liežuvis,
Prikąstas negyvo veido.
Iš miško išėjęs elnias,
Atidavė saulę ratams,
Sudegino dangų žvaigždės,
Išaušo rytas bematant...
Sustoja girdintys tyla,
Žirgais pasiverčia bangos...

Tik pergalę deda į vidų,
Tos pačios nudegintos rankos...

Melas žadina skausmą,
Skausmas žadina drasą,
Tik drasūs laimi kovą,
Tik pergalė drasko melą!

Melas žadina skausmą,
Skausmas žadina drasą,
Tik drasūs laimi kovą,
Tik pergalė drasko melą!