Mėnulio karūnos kautynės Lyrics

Vasario šiaurys kinkė vėjus namon
Perpjautom gerklėm inkštė vokiečių šunys
Varnai suko ratus virš degėsių kruvų -
Livonija puolė po kojom lietuvių!
Kas svetima buvo šiai žemei šventai
Išnyko su dūmais, krauju nutekėjo,
Kur dar prieš dvi saules skambėjo
Keista gargaliuota kalba
Dabar plytėjo dykra
Ir žiežirbom vėjas kalbėjo

Pažvelki, kryžeivi, į mano akis
Kas tai per šviesa, kuri sklinda iš jų
Kur daužo į šipulius tavo niekšišką žvilgsnį!
Kas tai per ugnis, kuri dega širdy
Kur liepsnoja juoda nekentimo liepsna
Kas tai per jėga, kuri rankom plikom
Traiško tave geležinį!
Girgždėjo apkrauti rogių kaustytų rėmai
Džiugiai prunkštė žirgai
Namų vėją užuosdami
Pergalės grobį ant kupros
Pergalės šlovę širdy
Nešės lietuviai
Kunigaikščio Treniotos namo vedami

Paskendusią išdavystėje
Rygą jau gaubė tamsa.
Kryžnešių išverstskūrių būriai
Pasaloj laukė lietuvių
Nakties danguje sidabriniu kardu
Debesis skrodė Mėnulis
Kažkur tolumoj nuaidėjo
Stovyklos sargų aimana
Lyg kraupiausiam sapne
Aplink sujudo tamsa
Mirtina mėnulio šviesa
Sužibo kardų ašmenyse
Kas priešų liko gyvas
Dėkojo saviems nelabiems ir šventiems
Kad išnešė niekšišką kailį
Iš mirtinų gniaužtų lietuvių
...Tokių nedaug buvo!