Drėgna baladė Lyrics

DRĖGNA BALADĖ

Krentu ant žemės po šaltu lietum
Šlapia ranka mane šaldo ar šildo
Keliuosi sunkiai ir su baime einu
Ieškodamas ežero baltu šilku
Negyvas medis kalba girdžiu
Gal jis verkia gal jam šalta jo drėgnas kamienas
Aš glostau jo belapes šakas
Ir jaučiu kad esu ne vienas

Mane bara žiaurus teisėjas
Tai - perkūnas juodu rūbu
Dangus siunčia žaibą ir vėjas
Drasko medį kamienu drėgnu
Lieka pėdos kurias pripildo
Atgaivintas vanduo. Keliu
Eina šlapias sulytas keistas praeivis
Neradęs savęs tarp ženklų

Šaltą veidą atšaldo lašai
Kurie dengia jo veidą baltą
-Ei žmogau ar tu nematai
Kad ir man taip kaip tau šalta
Kad laike mes ištirpom abu
Pasikvietę dangų pagalbon
Kad nereiks jau daugiau kalbų
Ir neliks vietos senai apgaulei

Šluostau veidą šlapia ranka
Gal nuo ašarų gal nuo vandens ji šlapia
Greitas kelias pasibaigia čia
Kur negyvas medis šaukia mane pas save