Puslapius tūlas nūnai ne verčia, o scrollina,
Nesivarto basomis po žoles - jas rollina.
Senoliai dejuoja - tiek informacijos, net galvą skaudą,
Piliulę humph - stovėk eilėj jei nori kompensacijos...
RytŲ fronte nieko gero, tai visa tauta į vakarus!
Šilelis AnykščiŲ virto plačia-plokščiaekraniu...
Moteros paranojiškai skaičiuoja kiekvieną savo gramą,
Bet eis tuoj valgyt į greito maisto restoraną...
Dievų miške išdygs ant kranto tuoj
nauja vila - kažkas sumanė pažvejot.
Juoda puta išplauks ne Žilvinas, o nafta,
vienam - viską, kitam - nieką...
Ir vienas kitam akim mirkčiojam, mintyse rūgštyse skandindami,
Kas drįs pasakyti, kad mes nemylim kaimynų?..
Lūpas pirštais trinam ir sukam birbynę,
pašalpų Strasbūruos imam už nieko neveikimą...
Ir kas pasakys, kad stokojam optimizmo?
Ir kąs-niu paskutiniu juk dalinamės.
Jei jau viena bendruomene vadina,
Įrodykim, kad jie neklysta...
Kas, jeigu ne mes - be egoizmo!
Ir kas pasakys, kad stokojam optimizmo?
Ir kąs-niu paskutiniu juk dalinamės...
Jei jau viena bendruomene vadina,
Tai kas, jeigu ne mes - be egoizmo. Be egoizmo!
Ozono skylę pradūrė dievo pirštas. Jo.
Todėl mes tylim ir neinam į bažnyčias. Jo.
Ir laukia liaudis pragiedrulių. Nors, sako, tik petaka turiu.
Mykia galvas krapštydami: joooo...
Po Vaižgantų visokių, Maž-vydų liko tik mažai vyno.
Tau patinka? Ginkis nuo instinktų.
Dyvų dyvai, dozes didinam, tik atlyginimai nekyla,
Verčiau jaunystę turiningai pradirbt karalystėje kroviku.
heh...
Mokėkit eurais... Svarais... Kiaulėm... Variais... Latais...
Skrydis virš gegutės lizdo link Pentagono
Boingu pagrobtu...
Dariaus ir Girėno kraštas dar ne to matęs!..
Kaip pasakoj gyvenam mes:
Seimas, sako, pilnas gyvačių.
Loto aitvarai, tv vietoj pečiaus.
Rūmai valdovų ir lūšnos varguolių,
partijų didvyriai ir investitoriai drakonai.
[pried.]
Tik pasiekę nepriklausomybę, iš karto ieškom priklausomybių.
Kas apsiriboja pypke, kas dėl nuolaidų sunyko,
Pas ką burnoj tabletės šnypščia, o kas ryja lyg telyčia...
Į Europą be euro, į NATO be tanko - štai kokiom taktikom mes tradicijas saugom.
Raudonųjų žibintų šešėly pamaldžios pripūstos lėlės
nebesulaukia pirkėjų, nes jie tiesiog gėdijasi...
Genijai lieka nesuprasti - gal per prasti?
O tiesmukuosius interpretuojam... pats mąstyk:
šiame koncentrate ironijos 40 laipsnių,
užsigerk mineraliniu arba užkąsk laimo vaisium...
Ir net visą svietą išmaišę, kremtam tą patį ragaišį,
Patys tęšlą minkėm, kepėm - vis koktu!
Toks jau būdas senovės lietuvių kalnėnų žemaičių:
„Pasauliu netikiu, o paskalom tikiu..."
[pried.]
Nesivarto basomis po žoles - jas rollina.
Senoliai dejuoja - tiek informacijos, net galvą skaudą,
Piliulę humph - stovėk eilėj jei nori kompensacijos...
RytŲ fronte nieko gero, tai visa tauta į vakarus!
Šilelis AnykščiŲ virto plačia-plokščiaekraniu...
Moteros paranojiškai skaičiuoja kiekvieną savo gramą,
Bet eis tuoj valgyt į greito maisto restoraną...
Dievų miške išdygs ant kranto tuoj
nauja vila - kažkas sumanė pažvejot.
Juoda puta išplauks ne Žilvinas, o nafta,
vienam - viską, kitam - nieką...
Ir vienas kitam akim mirkčiojam, mintyse rūgštyse skandindami,
Kas drįs pasakyti, kad mes nemylim kaimynų?..
Lūpas pirštais trinam ir sukam birbynę,
pašalpų Strasbūruos imam už nieko neveikimą...
Ir kas pasakys, kad stokojam optimizmo?
Ir kąs-niu paskutiniu juk dalinamės.
Jei jau viena bendruomene vadina,
Įrodykim, kad jie neklysta...
Kas, jeigu ne mes - be egoizmo!
Ir kas pasakys, kad stokojam optimizmo?
Ir kąs-niu paskutiniu juk dalinamės...
Jei jau viena bendruomene vadina,
Tai kas, jeigu ne mes - be egoizmo. Be egoizmo!
Ozono skylę pradūrė dievo pirštas. Jo.
Todėl mes tylim ir neinam į bažnyčias. Jo.
Ir laukia liaudis pragiedrulių. Nors, sako, tik petaka turiu.
Mykia galvas krapštydami: joooo...
Po Vaižgantų visokių, Maž-vydų liko tik mažai vyno.
Tau patinka? Ginkis nuo instinktų.
Dyvų dyvai, dozes didinam, tik atlyginimai nekyla,
Verčiau jaunystę turiningai pradirbt karalystėje kroviku.
heh...
Mokėkit eurais... Svarais... Kiaulėm... Variais... Latais...
Skrydis virš gegutės lizdo link Pentagono
Boingu pagrobtu...
Dariaus ir Girėno kraštas dar ne to matęs!..
Kaip pasakoj gyvenam mes:
Seimas, sako, pilnas gyvačių.
Loto aitvarai, tv vietoj pečiaus.
Rūmai valdovų ir lūšnos varguolių,
partijų didvyriai ir investitoriai drakonai.
[pried.]
Tik pasiekę nepriklausomybę, iš karto ieškom priklausomybių.
Kas apsiriboja pypke, kas dėl nuolaidų sunyko,
Pas ką burnoj tabletės šnypščia, o kas ryja lyg telyčia...
Į Europą be euro, į NATO be tanko - štai kokiom taktikom mes tradicijas saugom.
Raudonųjų žibintų šešėly pamaldžios pripūstos lėlės
nebesulaukia pirkėjų, nes jie tiesiog gėdijasi...
Genijai lieka nesuprasti - gal per prasti?
O tiesmukuosius interpretuojam... pats mąstyk:
šiame koncentrate ironijos 40 laipsnių,
užsigerk mineraliniu arba užkąsk laimo vaisium...
Ir net visą svietą išmaišę, kremtam tą patį ragaišį,
Patys tęšlą minkėm, kepėm - vis koktu!
Toks jau būdas senovės lietuvių kalnėnų žemaičių:
„Pasauliu netikiu, o paskalom tikiu..."
[pried.]