ar prisimeni tu mus
kai su saule grizom, su lietum isejom
i namus.
tada mes nei vienas neskubejom ejom
gatvemis mes didelem
pakeltom galvom
ar tu prisimeni mus
menesienoje tylius kaip sraiges
tu sakei
kol mes nejudam nieks nesibaigia ejom
tavo veida tebematau akim uzmerktom
kad ir kur dabar esi, as tau dekingas
kad ir ka dabar veiki, buvau laimingas
kad ir ka sugadinau, as atsiprasau, as atsiprasau
ir musu dideli norai
-prasigertum jei kiekviena aplaistyt-
duzo po kojom
skraidem oru kad nesusipjaustyt ejom
per ilgai jau gyvenu, kad viska prisimint
mano dideliam dziaugsmui
as daugiau mylejau nei nemylejau
mano dideliam skausmui
daugiau skaudinau negu kentejau-ej
buciau kitas jei kas leistu pasirinkt
kad ir kur dabar esi, as tau dekingas
kad ir ka dabar veiki, buvau laimingas
kad ir ka sugadinau, as atsiprasau, as atsiprasau
as nieko negirdziu,
arba zmones per tyliai kalba,
nejauciu,
ka mes geriam, rukom ar valgom eei
tavo veida tebelieciu mintimis
as nieko nematau
mano kunas senas daros
man sunku kvepuot
per pasauli mes kaip per kara ejom
skaldem liudesi ir laime dalimis
kad ir kur tu isejai, as tau dekingas
kad ir kaip gyvenom mes, buvau laimingas
kad ir kuo as pavirtau, as atsiprasau, as atsiprasau...
kai su saule grizom, su lietum isejom
i namus.
tada mes nei vienas neskubejom ejom
gatvemis mes didelem
pakeltom galvom
ar tu prisimeni mus
menesienoje tylius kaip sraiges
tu sakei
kol mes nejudam nieks nesibaigia ejom
tavo veida tebematau akim uzmerktom
kad ir kur dabar esi, as tau dekingas
kad ir ka dabar veiki, buvau laimingas
kad ir ka sugadinau, as atsiprasau, as atsiprasau
ir musu dideli norai
-prasigertum jei kiekviena aplaistyt-
duzo po kojom
skraidem oru kad nesusipjaustyt ejom
per ilgai jau gyvenu, kad viska prisimint
mano dideliam dziaugsmui
as daugiau mylejau nei nemylejau
mano dideliam skausmui
daugiau skaudinau negu kentejau-ej
buciau kitas jei kas leistu pasirinkt
kad ir kur dabar esi, as tau dekingas
kad ir ka dabar veiki, buvau laimingas
kad ir ka sugadinau, as atsiprasau, as atsiprasau
as nieko negirdziu,
arba zmones per tyliai kalba,
nejauciu,
ka mes geriam, rukom ar valgom eei
tavo veida tebelieciu mintimis
as nieko nematau
mano kunas senas daros
man sunku kvepuot
per pasauli mes kaip per kara ejom
skaldem liudesi ir laime dalimis
kad ir kur tu isejai, as tau dekingas
kad ir kaip gyvenom mes, buvau laimingas
kad ir kuo as pavirtau, as atsiprasau, as atsiprasau...