Saulė jau mirė už pilkų ir niūrių ąžuolų šakų
Sidabrinės žvaigždės jau spindi it akys tūkstančių ištroškusių vilkų
Rūkas toks niūrus ir ledinis jau glosto mane
Nesvarbu ar gyvas aš išliksiu rytojaus ryte...
Šią naktį manyje užges bet koks žmogiškas jausmas
Tyras vėjas nusineš su savimi mano baimę ir mėsos skausmus
Širdies viduje pabudo plėšrūnas užuodęs aukos baimę
Pykčiu verdantis kraujas dar kartą nori pajusti savo genties garbę
Ši naktis galbūt paskutinė...
Išlupsiu akis ir širdį tiesas niekingas nešančiam priešui
Paversiu pelenais jų visus kryžius baltus ir bažnyčias
Nesvarbu, gal būt man tai kainuos ir gyvybę
Už mano Dangų, Žemę ir Miškus garbingai išsižadėsiu jos šią naktį paskutinę!
Vieniša, visų užmiršta, Mirties glėbyje mano siela
Klajoja Mano amžinuose Namuose...
Visada, nuo seniai žali miškai Mano Namai
Tyras Dangus, žemė gimta amžini Mano Tėvai...
Sidabrinės žvaigždės jau spindi it akys tūkstančių ištroškusių vilkų
Rūkas toks niūrus ir ledinis jau glosto mane
Nesvarbu ar gyvas aš išliksiu rytojaus ryte...
Šią naktį manyje užges bet koks žmogiškas jausmas
Tyras vėjas nusineš su savimi mano baimę ir mėsos skausmus
Širdies viduje pabudo plėšrūnas užuodęs aukos baimę
Pykčiu verdantis kraujas dar kartą nori pajusti savo genties garbę
Ši naktis galbūt paskutinė...
Išlupsiu akis ir širdį tiesas niekingas nešančiam priešui
Paversiu pelenais jų visus kryžius baltus ir bažnyčias
Nesvarbu, gal būt man tai kainuos ir gyvybę
Už mano Dangų, Žemę ir Miškus garbingai išsižadėsiu jos šią naktį paskutinę!
Vieniša, visų užmiršta, Mirties glėbyje mano siela
Klajoja Mano amžinuose Namuose...
Visada, nuo seniai žali miškai Mano Namai
Tyras Dangus, žemė gimta amžini Mano Tėvai...