Kai tyliai, ateina vakaras,
Aš sėdžiu viena prie praviro lango...
Nemylėk žvaigždžių - jų daug, jų daug,
O mėnuo, mėnuo tik vienas, supras, ką tu jam sakai...
Tu tyli...
Kai lietus beprotiškai skverbias,
Tu guli žalioj pievoj...
Įsikibusi rankom į žemę, į žemę
Ir lauki mėnulio, nes tik jis supras, ką tu jam sakai...
Tu tyli...
Kreipias žodžiai į mane, -
Aš negirdžiu jų reikšmės...
Neklausyk garsų - jų daug, jų daug,
O tyla, tik viena, leis paliesti vėją...
Ir aš tyliu, o tu atimk viską iš manęs,
Viską, ko tau reikia,
Nors nieko aš ir taip neturiu...
Tyliai tyliai aidi žingsniai manyje,
O gal tai aš einu?
Aš einu...
Aš sėdžiu viena prie praviro lango...
Nemylėk žvaigždžių - jų daug, jų daug,
O mėnuo, mėnuo tik vienas, supras, ką tu jam sakai...
Tu tyli...
Kai lietus beprotiškai skverbias,
Tu guli žalioj pievoj...
Įsikibusi rankom į žemę, į žemę
Ir lauki mėnulio, nes tik jis supras, ką tu jam sakai...
Tu tyli...
Kreipias žodžiai į mane, -
Aš negirdžiu jų reikšmės...
Neklausyk garsų - jų daug, jų daug,
O tyla, tik viena, leis paliesti vėją...
Ir aš tyliu, o tu atimk viską iš manęs,
Viską, ko tau reikia,
Nors nieko aš ir taip neturiu...
Tyliai tyliai aidi žingsniai manyje,
O gal tai aš einu?
Aš einu...