Nieko nereikia ir nereikės daugiau,
Nes tik tave surast bandžiau.
Nieko neliko, o trūko tiek nedaug!
Kas buvo viską pamiršau...
Vienišas medis - brolis man, žolė - sesuo,
Bučiuok mane, tai aš - gaivus vanduo.
Paklydęs tavo sapnuos, lengvu žingsniu ne ten ėjau,
Paukščiu pavirtęs nuskriejau, aš atsiprašau!
Kur tu, šventas paukšti?
Sparnus kaip puokštę man įteik
ir laisvą pavėjui mane paleisk
Liūdnas bičiuli,
nusišypsok ir sau atleisk
Atleisk visiem ir vėjas tau atleis
Atsiprašau, atleisk, nesmerki ir neteisk
Mano skriejančių sapnų...
Juose tiek daug tiesos, tiek meilės
Ir išėjusių draugų...
Užmuštas laikas skausmo dūžiais ataidės -
O, prarasta tiek daug!
Nerimo gaisras sieloj vėl suliepsnos
Užgesinsi naktį skirtas mums
Kiekvienas savasis laužas, kiekviena sava liepsna,
Jei nusidėjau - atsiprašau...
Atsiprašau, atleisk, nesmerki ir neteisk
Mano skriejančių sapnų...
Juose tiek daug tiesos, tiek meilės
Ir išėjusių draugų...
Nes tik tave surast bandžiau.
Nieko neliko, o trūko tiek nedaug!
Kas buvo viską pamiršau...
Vienišas medis - brolis man, žolė - sesuo,
Bučiuok mane, tai aš - gaivus vanduo.
Paklydęs tavo sapnuos, lengvu žingsniu ne ten ėjau,
Paukščiu pavirtęs nuskriejau, aš atsiprašau!
Kur tu, šventas paukšti?
Sparnus kaip puokštę man įteik
ir laisvą pavėjui mane paleisk
Liūdnas bičiuli,
nusišypsok ir sau atleisk
Atleisk visiem ir vėjas tau atleis
Atsiprašau, atleisk, nesmerki ir neteisk
Mano skriejančių sapnų...
Juose tiek daug tiesos, tiek meilės
Ir išėjusių draugų...
Užmuštas laikas skausmo dūžiais ataidės -
O, prarasta tiek daug!
Nerimo gaisras sieloj vėl suliepsnos
Užgesinsi naktį skirtas mums
Kiekvienas savasis laužas, kiekviena sava liepsna,
Jei nusidėjau - atsiprašau...
Atsiprašau, atleisk, nesmerki ir neteisk
Mano skriejančių sapnų...
Juose tiek daug tiesos, tiek meilės
Ir išėjusių draugų...