Buvo laikai, as buvau mazas, ir tu buvai
Dabar su sypsena veide prisimeni TAI
Kad laikas nestovi vietoje, mes to irodymas
Ar kada nors visi turesim atsakyt uz savo nuodemes
Griztu i praeiti, kur viskas paprasta
Kaip du kart du, ir sudetinga ir painu
Tuo pat metu matau kad tavo zvilgsnis panasus i mano
As is sito kiemo, tu is salia esancio namo
Kas buvo mano - tas tavo, kas buvo tavo - tas musu
Tiesos nebuna be melo, o nuotaikos - be gruzo
Augome kartu, turejom principu, paslapciu
Sirdys buvo pilnos panasiu svajoniu
Visi turejom savo didvyriu, stengemes neatsilikti
Pagarba draugui visada nugaledavo pykti
Laikas bego toliau, musu vis daugiau
Panasus vienas i kita, manieros, visa kita
Gerem vyna, putem zole rusy ar balkone
Begom is namu toli, kol nesa kojos
Girdi? Kada praradom nekaltybe tais laikais
Tada save vadinom suaugusiais vaikais
Tiek bemiegiu naktu, tiek nervu sugadinom
Zmonem, kurie mus mylejo, brangino, augino
Liko nuotraukos, praeities nuotrupos, trumpos akimirkos
Saugom kol prisimenam, dar prisimenam
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Laikas bego, buvo visko, lietaus, sniego,
Ugnies, ledo, as netekau zado
Nesutarimai, gincai, mustynes
Galu gale visi pradejo skirstytis i kaire i desne
Alkoholis akino, slopino jausmus degino
Pinigai gadino, narkotikai sekino.
Kurie del sijonu atsiribojo nuo draugu
Galu gale liko ir be vieno ir be kito f*** YOU!
Mazafaka dejau ant tokiu, mazafaka, geriausia gynyba yra ataka
Ir as dariau klaidu, buvau paslydes, ne karta
Gal draugai atleido, as neatleidau sau.
Kiek praejo laiko? metai? daugiau. kiek?
Kas anksciau rupejo dabar jau neberupi vistiek
Liko zmoniu kuriems su pagarba spaudi ranka
Jauti ta pati ka ir jie tau, ir to pakanka
Matau kad tavo zvilgsnis panasus i mano
As is sito kiemo, tu is salia esancio namo
Kas buvo mano tas tavo, kas buvo tavo - tas musu
Tiesos nebuna be melo, o nuotaikos be gruzo
Palik ramybej mano sazine, as jau irodziau
Kad mano zodziai niekada nebuvo tik zodziais
Liko nuotraukos, praeities nuotrupos, trumpos akimirkos
Saugom kol prisimenam, dar prisimenam
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Mes nesikeiciam, paprasciausiai laikas daro savo
Padaugejo rauksliu, sumazejo skandalu
Randai isnyko, draugai liko su mumis cia
Dabar sneku apie save ir apie tave
Keliones vargina, keliai issiskiria ir vel sueina
Visus prisiminimus sudedu i daina
Senos dainos geros dainos, kartais klaidos padeda suvokti esme
Ir nekartoti ju is naujo, ta prasme
Kad musu buvo dvidesimt, gal daugiau
Tik su laiku perpranti zmogu, tuo l****u
Sunkumu netruko, draugai neliko nuosaly
Imam is gyvenimo ka galim, kol dar jauni
Siunciam karsta gerima ratu
Kratau pelenus ant grindu
Galim pamastyti garsiai su tavim kartu
Galim pamastyti tyliai, ir tai jau nemazai
(je, nemazai) pats zinai
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Dabar su sypsena veide prisimeni TAI
Kad laikas nestovi vietoje, mes to irodymas
Ar kada nors visi turesim atsakyt uz savo nuodemes
Griztu i praeiti, kur viskas paprasta
Kaip du kart du, ir sudetinga ir painu
Tuo pat metu matau kad tavo zvilgsnis panasus i mano
As is sito kiemo, tu is salia esancio namo
Kas buvo mano - tas tavo, kas buvo tavo - tas musu
Tiesos nebuna be melo, o nuotaikos - be gruzo
Augome kartu, turejom principu, paslapciu
Sirdys buvo pilnos panasiu svajoniu
Visi turejom savo didvyriu, stengemes neatsilikti
Pagarba draugui visada nugaledavo pykti
Laikas bego toliau, musu vis daugiau
Panasus vienas i kita, manieros, visa kita
Gerem vyna, putem zole rusy ar balkone
Begom is namu toli, kol nesa kojos
Girdi? Kada praradom nekaltybe tais laikais
Tada save vadinom suaugusiais vaikais
Tiek bemiegiu naktu, tiek nervu sugadinom
Zmonem, kurie mus mylejo, brangino, augino
Liko nuotraukos, praeities nuotrupos, trumpos akimirkos
Saugom kol prisimenam, dar prisimenam
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Laikas bego, buvo visko, lietaus, sniego,
Ugnies, ledo, as netekau zado
Nesutarimai, gincai, mustynes
Galu gale visi pradejo skirstytis i kaire i desne
Alkoholis akino, slopino jausmus degino
Pinigai gadino, narkotikai sekino.
Kurie del sijonu atsiribojo nuo draugu
Galu gale liko ir be vieno ir be kito f*** YOU!
Mazafaka dejau ant tokiu, mazafaka, geriausia gynyba yra ataka
Ir as dariau klaidu, buvau paslydes, ne karta
Gal draugai atleido, as neatleidau sau.
Kiek praejo laiko? metai? daugiau. kiek?
Kas anksciau rupejo dabar jau neberupi vistiek
Liko zmoniu kuriems su pagarba spaudi ranka
Jauti ta pati ka ir jie tau, ir to pakanka
Matau kad tavo zvilgsnis panasus i mano
As is sito kiemo, tu is salia esancio namo
Kas buvo mano tas tavo, kas buvo tavo - tas musu
Tiesos nebuna be melo, o nuotaikos be gruzo
Palik ramybej mano sazine, as jau irodziau
Kad mano zodziai niekada nebuvo tik zodziais
Liko nuotraukos, praeities nuotrupos, trumpos akimirkos
Saugom kol prisimenam, dar prisimenam
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Mes nesikeiciam, paprasciausiai laikas daro savo
Padaugejo rauksliu, sumazejo skandalu
Randai isnyko, draugai liko su mumis cia
Dabar sneku apie save ir apie tave
Keliones vargina, keliai issiskiria ir vel sueina
Visus prisiminimus sudedu i daina
Senos dainos geros dainos, kartais klaidos padeda suvokti esme
Ir nekartoti ju is naujo, ta prasme
Kad musu buvo dvidesimt, gal daugiau
Tik su laiku perpranti zmogu, tuo l****u
Sunkumu netruko, draugai neliko nuosaly
Imam is gyvenimo ka galim, kol dar jauni
Siunciam karsta gerima ratu
Kratau pelenus ant grindu
Galim pamastyti garsiai su tavim kartu
Galim pamastyti tyliai, ir tai jau nemazai
(je, nemazai) pats zinai
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?
Kas as tau? kas tu man?