Atleiskite man gerbemi žiurovai Kankintojai ir mano duondaviai Jums niekad su manim neteko žiovaut Sėdėdavot ten parteryje žvaliai Kas kart skaudžiau vis širdžiai būna Sunku nutraukti slegenčius hitus Bet negaliu sakyt man šiandien liūdna Nors aš turiu kvatot ir juokinti kitus Žinau jūs pasiilgot mano pokštu Nualinti sunkių dienos darbų O aš pavargęs gal ramybės trokštu Bet jums dėje visai tai nesvarbu Aš eidavau per sceną lyg per stiklą Save nualinęs gal gulbės tai giesmė Kaip sniegas
kaip žolė man viskas tikra Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme Tos būsenos jūms neišduodtu pirštai To niekas neatspėtu iš akių Aš noriu as nuolat atsinaujinu ir mirštu Švaistausi sąmoju o pats verkiu Save išdalinau aistra nurimo Jau nieko jau nieko nebegalima atmint Štai toks štai toks aš be peruko ir grimo Raukšlėtu veidu ir liudnom akim Ateliskit man atleiskit man gerbemi žiurovai Kanintojai ir mano duondaviai Daugiau jums niekad niekad daugiau jums nebreiks tetro ir žiurovų Spektaklis baiktas rubine nueis
kaip žolė man viskas tikra Pro ašaras juokiaus šviesų žaisme Tos būsenos jūms neišduodtu pirštai To niekas neatspėtu iš akių Aš noriu as nuolat atsinaujinu ir mirštu Švaistausi sąmoju o pats verkiu Save išdalinau aistra nurimo Jau nieko jau nieko nebegalima atmint Štai toks štai toks aš be peruko ir grimo Raukšlėtu veidu ir liudnom akim Ateliskit man atleiskit man gerbemi žiurovai Kanintojai ir mano duondaviai Daugiau jums niekad niekad daugiau jums nebreiks tetro ir žiurovų Spektaklis baiktas rubine nueis