Įpilk žarijų, kibirkštys iš elektrinių vijų
Jei vingių nebijai, gyvenimo, likimo gijų
Neslepi akių už svetimų tatuiruočių
Įsitikinimai svarbiau saugių rikiuočių
Vėl rokiruotės, karalius, kaip taisyklė, silpnas
O priešas, kaip taisyklė, savimi (???)
Tokios jau temos, už vadus papildoma
Trypia mus, padėk susimildamas
Būna, nutildomas garsas nutrūko
Šikniai per daug įtikėjo spalvomis atviruko
Mergaitės-kalės, kieti vyrukai-atsarginės dalys
Nenori ten, tai gal nustok šūdą malęs!
Būna banda, o būna armija
Būna banda, o būna parinasi
Būna iltis, o būna kariesas
Būna vandenyno rykliai arba pūgžliai akvariume
Būna gandai, o būna faktai
Būna randai, o būna grimas
Būna - paduoda ranką, būna - kulka į kaktą
Kam per stiprus - skiedžia, o vyrai geria gryną...
Poetas ne kiekvienas, kas žodžiais taškosi
Ar rašaluotais pirštais prie lapo krapštosi
Dienų dienas prie rašomojo stalo
Laukia įkvėpimo, nuskandino
Kurį prieš keletą dienų stiklinėj vyno
Ne apie juos dabar,
Tokiems man gaila laiko
Popieriaus, minčių, juodų dažų
Kuriais tepu dabar aš tylą
O jie atsiliepia ir žodžiais į mane prabyla
Galbūt aš klystu tai sakydamas, ok
Tie, kur ieško,
Rašydamas neabejok,
Žinok, tiesa yra stipriųjų pusėj
Būk stiprus ir liksi visada teisus
Ant balto popieriaus aš puolu dažais
Bepasidengiant dūmais tirštais
Neskandinu įkvėpimo šįvakar taurėj vyno
Pažiūrėsiu gal kas nors iš to išeis
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai (x2)
Tie, kas tiki, mažiau mykia
Neloja, jo, būna - pargriūna
Bet vėl atsistoja
Tie, kas rašo, atleidimo neprašo
Už savo žodžius atsako
Filtruoja, ką sako
Apaugę samanom, klounai tampa nuogi
O kas buvo basi, bet atviri
Spaus, iki paskutinio trauks
Nubaus nedorėlius
Už jų farsą, į faršą suspaus
Ar kerti, kas tikra ir dar žydi?
Ar imi, kai jau nukrenta vaisiai?
Ar pavydi, kai matai stipresnį už save?
Nors išorėj tu toks galingas, kai tu savo cirke
Nemoka diriguot, nemoka kaip pyderas flirtuoti
Nemoka pagal madą, pagal dūdelę šokt
Nemoka šaukt, kad jis geriausias
Bet moka darbais įrodyti, kad jis stipriausias
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai (x2)
Tie, kas tiki lyg būtų paskutinė diena
Tie, kas kuria lyg būtų paskutinė daina
Tie, kas rašo lyg būtų paskutinė tema
Hey-hey, jie gyvens amžinai (x2)
Lyrics brought by Aiwisz d(-_-)b
Jei vingių nebijai, gyvenimo, likimo gijų
Neslepi akių už svetimų tatuiruočių
Įsitikinimai svarbiau saugių rikiuočių
Vėl rokiruotės, karalius, kaip taisyklė, silpnas
O priešas, kaip taisyklė, savimi (???)
Tokios jau temos, už vadus papildoma
Trypia mus, padėk susimildamas
Būna, nutildomas garsas nutrūko
Šikniai per daug įtikėjo spalvomis atviruko
Mergaitės-kalės, kieti vyrukai-atsarginės dalys
Nenori ten, tai gal nustok šūdą malęs!
Būna banda, o būna armija
Būna banda, o būna parinasi
Būna iltis, o būna kariesas
Būna vandenyno rykliai arba pūgžliai akvariume
Būna gandai, o būna faktai
Būna randai, o būna grimas
Būna - paduoda ranką, būna - kulka į kaktą
Kam per stiprus - skiedžia, o vyrai geria gryną...
Poetas ne kiekvienas, kas žodžiais taškosi
Ar rašaluotais pirštais prie lapo krapštosi
Dienų dienas prie rašomojo stalo
Laukia įkvėpimo, nuskandino
Kurį prieš keletą dienų stiklinėj vyno
Ne apie juos dabar,
Tokiems man gaila laiko
Popieriaus, minčių, juodų dažų
Kuriais tepu dabar aš tylą
O jie atsiliepia ir žodžiais į mane prabyla
Galbūt aš klystu tai sakydamas, ok
Tie, kur ieško,
Rašydamas neabejok,
Žinok, tiesa yra stipriųjų pusėj
Būk stiprus ir liksi visada teisus
Ant balto popieriaus aš puolu dažais
Bepasidengiant dūmais tirštais
Neskandinu įkvėpimo šįvakar taurėj vyno
Pažiūrėsiu gal kas nors iš to išeis
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai (x2)
Tie, kas tiki, mažiau mykia
Neloja, jo, būna - pargriūna
Bet vėl atsistoja
Tie, kas rašo, atleidimo neprašo
Už savo žodžius atsako
Filtruoja, ką sako
Apaugę samanom, klounai tampa nuogi
O kas buvo basi, bet atviri
Spaus, iki paskutinio trauks
Nubaus nedorėlius
Už jų farsą, į faršą suspaus
Ar kerti, kas tikra ir dar žydi?
Ar imi, kai jau nukrenta vaisiai?
Ar pavydi, kai matai stipresnį už save?
Nors išorėj tu toks galingas, kai tu savo cirke
Nemoka diriguot, nemoka kaip pyderas flirtuoti
Nemoka pagal madą, pagal dūdelę šokt
Nemoka šaukt, kad jis geriausias
Bet moka darbais įrodyti, kad jis stipriausias
Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai (x2)
Tie, kas tiki lyg būtų paskutinė diena
Tie, kas kuria lyg būtų paskutinė daina
Tie, kas rašo lyg būtų paskutinė tema
Hey-hey, jie gyvens amžinai (x2)
Lyrics brought by Aiwisz d(-_-)b