tolstanti saule pro sakas
tolstantis as nuo jos lange
vakaro kalbos erdveje
gesta aplenkdamos mane
nors ziebias tukstanciai langu
ir girdis zingsniai prie namu
as zodi istarsiu jis nuskes tyloj
galbut tik jinai mane isgirs
kiek tukstanciu zodziu as istariau jai
kiek ju dar reikes i ja istart
saules apakinta diena
triuksmo ir nerimo pilna
rupesciu tvaikas virs galvu
as kaip ir tu cia gyvenu
nors gatvej tukstanciai veidu
ir sirdys plysta nuo dainu
ziuriu i atviras akis
ar jos ka naujo pasakys
zvilgsnis is veidrodzio gelmes
tai ka istarsiu ar girdes
nors tik save tesuprantu
nors neradau kitu akiu
tolstantis as nuo jos lange
vakaro kalbos erdveje
gesta aplenkdamos mane
nors ziebias tukstanciai langu
ir girdis zingsniai prie namu
as zodi istarsiu jis nuskes tyloj
galbut tik jinai mane isgirs
kiek tukstanciu zodziu as istariau jai
kiek ju dar reikes i ja istart
saules apakinta diena
triuksmo ir nerimo pilna
rupesciu tvaikas virs galvu
as kaip ir tu cia gyvenu
nors gatvej tukstanciai veidu
ir sirdys plysta nuo dainu
ziuriu i atviras akis
ar jos ka naujo pasakys
zvilgsnis is veidrodzio gelmes
tai ka istarsiu ar girdes
nors tik save tesuprantu
nors neradau kitu akiu