Kai žvaigždės skendo tamsoj,
Kau saulė jau, rodos, užgeso,
Kai akys jau nieko nematė,
Širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Kai krūtinės pasitiko priešų ginklus
Ir kraujas tekėjo be krašto
Ir, rodos, jo nebeliko nė lašo,
Širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim
Tų, kurie ėjo į priekį - pirmyn.
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim,
Jie ėjo į priekį, į priekį, į priekį - pirmyn!
Kai rankos ir kojos jau nebeklausė,
Pirštais žemės kūną liečiau,
Paskutiniai oro gurkšniai...
Širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Kai niekšai galvojo, jog mirus tauta,
Jog kraštas gražiausias jau užkariautas,
Tai tikrai nebebuvo paskutinė kova,
Nes širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim
Tų, kurie ėjo į priekį - pirmyn.
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim,
Jie ėjo į priekį, į priekį, į priekį - pirmyn!
Sprinkite, niekšai, savo krauju,
Mūsų pelkėmis ir ugnimi!
Šiandieną mūsų širdys dar plaka,
Mes esame, esame, esam gyvi!
Maldauji, meldiesi, tu nori gyvent,
Bet aš esu teisingai žiaurus!
Už klaidą atiduodi gyvybę,
Už kraują moki krauju!
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim
Tų, kurie ėjo į priekį - pirmyn.
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim,
Jie ėjo į priekį, į priekį, į priekį - pirmyn! (x2)
Kau saulė jau, rodos, užgeso,
Kai akys jau nieko nematė,
Širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Kai krūtinės pasitiko priešų ginklus
Ir kraujas tekėjo be krašto
Ir, rodos, jo nebeliko nė lašo,
Širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim
Tų, kurie ėjo į priekį - pirmyn.
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim,
Jie ėjo į priekį, į priekį, į priekį - pirmyn!
Kai rankos ir kojos jau nebeklausė,
Pirštais žemės kūną liečiau,
Paskutiniai oro gurkšniai...
Širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Kai niekšai galvojo, jog mirus tauta,
Jog kraštas gražiausias jau užkariautas,
Tai tikrai nebebuvo paskutinė kova,
Nes širdis vis dar plakė, širdis vis dar plakė!
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim
Tų, kurie ėjo į priekį - pirmyn.
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim,
Jie ėjo į priekį, į priekį, į priekį - pirmyn!
Sprinkite, niekšai, savo krauju,
Mūsų pelkėmis ir ugnimi!
Šiandieną mūsų širdys dar plaka,
Mes esame, esame, esam gyvi!
Maldauji, meldiesi, tu nori gyvent,
Bet aš esu teisingai žiaurus!
Už klaidą atiduodi gyvybę,
Už kraują moki krauju!
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim
Tų, kurie ėjo į priekį - pirmyn.
Širdis vis dar plakė ir degė ugnim,
Jie ėjo į priekį, į priekį, į priekį - pirmyn! (x2)