1941 Lyrics

Kodėl nuvyto gėlės?
Gal kraujo joms buvo per daug?
O jie, galvas iškėlę,
Sutiko žiemą, ar bus dar šilčiau?
Kodėl tos jaunos gėlės
Vyto, kai metas buvo žydėt?
Kodėl audra užėjus
Ąžuolus laužė, bet negalėjo jų nugalėt?

Tie, kurie laikė vėliavą savo,
Netekę jėgų, nukritę ant žemės...
Tie, kurie šaukė vardą Tavo,
Kruvina gerkle Tau rašė eiles...

Tie, kurių akys pavirto į naktį,
O naktis nesulaukė aušros...
Tebūna palaiminti tie, kurie sakė:
Mes Tavo, Tu mūsų kartų Lietuva!
Širdys akmenį skaldė,
Kraujas tirpdė ledus,
Giliai viduje negeso saulė
Ir giedras, toks šiltas Tėvynės dangus...

Delnas, suspaustas į k**štį,
Galbūt paskutinė manoji žiema...
O anie vis degė ugnelę,
Miriau pirma aš, o viltis po manęs...

Tie, kurie laikė vėliavą savo,
Netekę jėgų, nukritę ant žemės...
Tie, kurie šaukė vardą Tavo,
Kruvina gerkle Tau rašė eiles...
Tie, kurių akys pavirto į naktį,
O naktis nesulaukė aušros...
Tebūna palaiminti tie, kurie sakė:
Mes Tavo, Tu mūsų kartų Lietuva!

Tie, kurie laikė vėliavą savo,
Netekę jėgų, nukritę ant žemės...
Tie, kurie šaukė vardą Tavo,
Kruvina gerkle Tau rašė eiles...

Tie, kurių akys pavirto į naktį,
O naktis nesulaukė aušros...
Tebūna palaiminti tie, kurie sakė:
Mes Tavo, Tu mūsų kartų Lietuva!