Baltais pūkeliais krinta snaigės
Iš šviesulinų debesų
Išskrido paukščiai link dausų
Tylu,jų meilės giesmės baigės
Lai krykštauja toli nuo mūs
Pamiršę darganas ir lietų
Išskridę paukščiai į namus
Sugrįž pavasarį saulėtą
Tokia baugi rimtis aplinkui
Taip viskas tuščia ir nyku
Kai negirdėti virš laukų
Sparnuotų mūsų giesmininkų
Drauguži mielas būk ramus
Šaltos žiemos ranka gruoblėta
Išbaidė juos bet į namus
Jie grįš pavasarį saulėtą
O mes besparniai žemės paukščiai
Juos pasitinkam akimis
Ir vėtrą vėl nujausdami
Grėsmingon šiaurėn žiūrim baukščiai
Likimas piktas ir nuožmus
Dažnai lyg žaislą žmogų mėto
Pavydžiu paukščiam- į namus
Jie grįš pavasarį saulėtą
Jie lėks viršum kalnų ir klonių
Jie lėks melsvais dangaus keliais
Ir vėl, kaip pernai nusileis
Ant seno ąžuolo galiūno
Ir džiugins jaunus ir senus
Giesmė tiek sykių jau girdėta
Išskridę paukščiai į namus
Sugrįš pavasarį saulėtą
Iš šviesulinų debesų
Išskrido paukščiai link dausų
Tylu,jų meilės giesmės baigės
Lai krykštauja toli nuo mūs
Pamiršę darganas ir lietų
Išskridę paukščiai į namus
Sugrįž pavasarį saulėtą
Tokia baugi rimtis aplinkui
Taip viskas tuščia ir nyku
Kai negirdėti virš laukų
Sparnuotų mūsų giesmininkų
Drauguži mielas būk ramus
Šaltos žiemos ranka gruoblėta
Išbaidė juos bet į namus
Jie grįš pavasarį saulėtą
O mes besparniai žemės paukščiai
Juos pasitinkam akimis
Ir vėtrą vėl nujausdami
Grėsmingon šiaurėn žiūrim baukščiai
Likimas piktas ir nuožmus
Dažnai lyg žaislą žmogų mėto
Pavydžiu paukščiam- į namus
Jie grįš pavasarį saulėtą
Jie lėks viršum kalnų ir klonių
Jie lėks melsvais dangaus keliais
Ir vėl, kaip pernai nusileis
Ant seno ąžuolo galiūno
Ir džiugins jaunus ir senus
Giesmė tiek sykių jau girdėta
Išskridę paukščiai į namus
Sugrįš pavasarį saulėtą