Akivaizdu mas
Ir iš tiesų gailiuosi aš tavęs, nes štai Gėla tikroji
Tarytum prosenelė atlaidumo kupinom akim raudoja
Šešėlyje prakeikto lopšio, Nusidėjėlė mana
Ir kalba tau apie vaikystę, nors ji jau tolima
Apie tas dirbtines rožes, kurios liepsnoja plaukuose
Kaip ydų, skurdo ir tingumo gėlės javuose
-Taip, gaila man tavęs dabar, kai ta sena Gėla
Apie minčių tavų tuštybę kalba tau
Ir apie Gėdą
Kuri gūdžia pikta tyla pripildė tavo lûpas!
Taip, gaila man tavęs ir šito purpuro beprasmio
Kurs savo spindesiu pridengia sąžinės žaizdas
Ir tų papuošalų vylingom netikrom akim
Kurie apjuosia tavo blyškų kurtizanės kaklą
Ir iš tiesų gailiuosi aš tavęs, nes štai Gėla tikroji
Tarytum prosenelė atlaidumo kupinom akim raudoja
Šešėlyje prakeikto lopšio, Nusidėjėlė mana
Ir kalba tau apie vaikystę, nors ji jau tolima
Apie tas dirbtines rožes, kurios liepsnoja plaukuose
Kaip ydų, skurdo ir tingumo gėlės javuose
-Taip, gaila man tavęs dabar, kai ta sena Gėla
Apie minčių tavų tuštybę kalba tau
Ir apie Gėdą
Kuri gūdžia pikta tyla pripildė tavo lûpas!
Taip, gaila man tavęs ir šito purpuro beprasmio
Kurs savo spindesiu pridengia sąžinės žaizdas
Ir tų papuošalų vylingom netikrom akim
Kurie apjuosia tavo blyškų kurtizanės kaklą